Język litewski
Metų laikai
Klūpau išvagotam lauke, nykščiu
liesdamas dangų – kažkur tarp vieno ir kito
debesies yra Begalinis – iš tikro yra
– ir prašau išklausyti –
yra, kaip liūtis tarpeklyje, iššluojantis
rudens puvėsius,
yra, sulig metų laikais keičiantis valandų bėgsmą;
rugpjūtyje regim spalvotą Jo plunksną saulėj,
kovą apsiausto kraštelis beveik liečias Veneros,
gruodį įsitaiso milžiniškame krėsle
tarp vargingų mėnulių.
Kaip ir dera vos atsigavusiam ligoniui, judinu kairės
kojos pirštus,
bet regėjimas mano geras, ir kartu su kregždėm skardžiai
šūkčioju apie tai, ką regėjau.
Przełożył Antanas A. Jonynas
Grabnyčia vazonėlyje
Geltona, nulipinta iš vaško,
su bičių ir širšių muzika viduje,
buvusios hortenzijos vazonėlyje
– dabar, paskutiniąją valandą, jinai mirimo
liudininkė;
galiu prašyti mirties, kad kuo greičiau
atskirtų kūną nuo sielos,
užklotų sniego antklode,
nustumtų nuo uolėtos briaunos į pragarus,
suvystytų vėju, išsiųstų spinduliu
lig artimiausios sprunkančios žvaigždės;
kur pirmoj Paukščių Tako sankryžoj
pranyks, grabnyčia pati išblės
Przełożył Antanas A. Jonynas
* * *
Jei mirtis turi ateit ir atimt iš manęs tai,
ką jau esu patyręs, kas man priklausė,
tai mano atmintis verčiau teklajoja su manimi,
išbarsto gyvenimo fragmentus, atranda juos,
pasimetusius tarp kėdžių, pasislėpusius išsiplėtusiam
katės vyzdyje, pridengtus skrybėle,
prilipusius prie sienos, krentančius nuo debesies,
– kad nenumirčiau,
užbertas rusva nebūties prieblanda,
kaip visas mūsų pasaulis.
Przełożył Antanas A. Jonynas
Esybės praradimas
net nežinau, ar tai buvo operacinė
ar vienuolyno koplyčia, laukiau išgijimo
stebuklo, vėžio ėdamų stuburo slankstelių
suaugant su vilties ir tikėjimo slanksteliais,
beprotybės susitaikymo su protu,
šilto malonės lietaus, dar nesustingusios
žvaigždės danguje;
bet stebuklo nebuvo,
nubudau Šv. Roko kapinėse,
su ką tik užkasta hortenzija prie kojų,
su laikraščių gniužulu po galva, pridvokusiuose
nerealybės pusrūsiuose – netekęs žmogiškosios esybės,
prie suluošintų dievo rankos pirštų,
vikšrų ir sliekų karalijoj
Przełożył Antanas A. Jonynas
Woody Allenas teigia
kad gyvename blogais laikais
dažnai psichiatrai ligoninėje supainioja laidus,
prie kurių mus prijungia,
sveikiausius atletus ištinka isterijos priepuoliai;
vyskupo teismas kunigą katechetą,
neskiriantį parapijos sekretorės
nuo dviejų minkštai virtų kiaušinių,
kaltina svetimavimu;
viešbučio valytoja astronautą,
pakviestą į turizmo agentūrų
konferenciją San Franciske,
apkaltina priekabiavimu / išprievartavimu / kalbama,
kad vertė ją santykiauti
prie jos pervargusios „austrės“
būna dar didesnių skandalų:
kai hakeriams pavyksta nuklausyti popiežiaus pokalbių
su Jungtinių Valstijų prezidentu
apie dešimtinę, kurią reikia mokėti už sielas
pasmerktųjų, negavusių teisės nuolat gyventi
danguje, tada kiekvienam piliečiui
atsilenkia kišenėje nuoskaudos peilis.
Przełożył Vytas Dekšnys
Kelias į Kozluvką
[Droga do Kozłówki]
Arkliai risčia paskui juos sniege trapus pėdsakas
Švarūs raitelių rankogaliai speiguotą popietę
Kokie juokingi šiandien jų rūstūs žvilgsniai pro ūsą
nors kelia pagarbą taisyklinga tartis:
Les Polonais sont des Ruses qui n’ont pas d’argent.
Palei kelią lygia greta liepos
nes buvo tai amžius disciplinos
kurios nesutrikdė vietos revoliucijos ir pogromai
Moterys rožiniais korsetais
Vyrai įsijaučia
kalbėdami apie medžioklę ir kortavimą.
Atrodė kad viskas tvirta
Namai stalas moteris ir degtinė
ir dar rusiško prekybos laikraščio žinios
Naktimis kratos ir informatoriai
Sąmokslai nepaisant rudens ir pirmųjų šalnų
Žydų krautuvėse rūkytos žuvys
košerinės mėsos ritiniai ir sūdytos silkės
pas žilaplaukį Perecą iš Liubartuvo
beveik veltui kaulai sriubai ir rauginti kopūstai
Iš namo Turgaus aikštėje Ir balsas berniuko
kartojančio paskui guvernantą
Alef, Veit, Gimel, Dalet, Hei, Vav…
Ant stalo išgaubta žibalinė lempa ir prakąstas sausainis
Kertėj žarsteklis ir pavydus katinas
Vyras skaičiuoja banknotus tarsi mėgintų
nuslopinti mintį apie nepriteklių
Tatele, tatele – šaukia berniukas
Vengia rankos mokytojo kuris baudžiasi būti teisėju
Nėr teisingumo – pamano vaikas
ir abejingas sustingsta
1988
vertė Vytas Dekšnys
Georges’ui Perec’ui* atminti
[Pamięci Georgesa Pereca]
Altoriuje du povai
Uodegomis vėduoja
Elnias braunasi per miško tankmę
Žiurkė malasi palei landą
Šabo pradžią
Laikrodis čirškia
Kirkute sudaužytos macevos
Ir išlaužyti medžiai
Renku stiklo duženas
Lietus plauna man rankas
Sinagoga nugriauta
Jos vietoje krūva šiukšlių
Naktį kažkas šaukiasi
Mirusieji negirdi
Gyvieji nesupranta
vertė Vytas Dekšnys
*Georges’as Perecas (1936–1982) – prancūzų rašytojas, taip pat ir romanų
„Daiktai“ bei „Gyvenimas. Naudojimo instrukcija“ autorius. Jo tėvas Icekas
Judko Perecas ir senelis Dawidas gimė Liubartuve.
Berniuko portretas šešioliktajam jo gimtadieniui
[Portret chłopaka w 16. rocznicę jego urodzin]
Motina padarė viską, kad nuo pat pradžių sugriautų tau gyvenimą
Alkoholis vietoje manų košės svetimi vyrai, kuriems nusišnypšt
Bėgdavai iš namų ir ištisas dienas leisdavai bibliotekoje
Tėvo nepažinojai nors paliko tavo veide alkoholiko autografą
2006-ųjų žiema nebuvo šalta
Ištvėrei ją su svetima striuke ir dviem numeriais didesniais batais –
Niekai, visiems pasitaiko
Kalbėdamas slėpdavai kartėlį balse
Kompiuterio ekrane švytėjo baltutėliai tavo dantys
Dar dveji metai, ir visiems laikams pabėgsiu į Angliją – prisiekinėjai
Bet taip kalbėjo visi miestelio berniukai
2007
vertė Vytas Dekšnys
Autobiografija
[Autobiografia]
Mane supanti tikrovė nėra klusni
Tai aš esu moteris
Kadaise buvau vardu Andy’is Warholas
Mėgau šilkinius marškinius ir alų iš skardinės
Susipažinau su Yves’u Saint Laurentu
Kartu mums buvo gera
Be reikalo su juo prasidedi – sakė visi
Teisingai – pamaniau
Bemat pavirtau praktikuojančia moterimi
Man derėjo prie veido pankų estetika
Kadaise buvau moteris miestelyje prie jūros
Miegojau su kuo pakliuvo
Ramiai atsidaviau Naujajai Bangai
Bučiavau vaikinus su Der Blaue Reiter ženku
Iš manęs nebuvo reikalaujama pastovumo
Virpėjau net nuo pačios minties apie vyrus
Iš Trans-Avant-Garde laivo
Bijojau kad nepaliktų manęs pakrantėje
vertė Vytas Dekšnys
Sugauti pusiausvyrą
[Złapać równowagę]
Apsiprasti su senatve –
Kad jau atėjo tai tegu būna
Tobula visais požiūriais
Lyg žili plaukai ausyse
Nugaros skausmas ir aortos hipertonija
Pamėgti nemalonų jos kvapą
Ir susierzinimą kad pamiršai
Kur padėjai akinius
Rašiklį ir tabletes nuo nemigos
Nepaisyti dėmių ant apykaklės
Ir kad nusitrynė megztinio alkūnės
O juk taip neseniai pirktas –
Prieš kokius trisdešimt metų
Žavus yra tikėjimas tvirtumu daiktų
Įgytų jaunystės epochoje
Kai vilna buvo vilnonė
Batai iš tikros odos
O arbata kvepėjo Anglijos karaliene
Susitaikyti su demencija –
Tokiu akivaidzdžiu dalyku
Ir tam tikra prasme būtinu
Tarsi dantų ėduonis
Ir potencijos sutrikimai
Pasauliui rūpi svarbesnės problemos:
Kruvinų režimų griūtis
Developerių bankrotai
Biržų viražai
Atsinaujinantys energijos šaltiniai
Taip pat nesiliaujantys kompiuterių virusai
Ir paukščių gripas
Todėl reikia padėti senatvei –
Kartu toli galima nueiti
Kas porą metrų stabtelint atsikvėpti
(Wisławos Szymborskos mirties dieną)
vertė Vytas Dekšnys
supermarketas
[supermarket]
gyvenu priemiestyje
kur automobiliai be veido
uždaro paskui save „security“vartus
nieko čia nepažįstu o ponas
esate toks pastoviai atviras šiltas
pono vidinė tvarka
suteikia saugumo jausmą
veda mane ponas prie šaldytuvo žuvims
per balzamų kvapus
iki karštų pyragėlių
galiu žiūrėti liesti ragauti
ponas leidžia apsispręsti
neverčia tik kviečia
ir vis naują daiktą siūlo
beveik dykai
o juk netgi jausmai kainuoja
žinau ponas negali sau leisti santykių
tik su viena moterimi
bet taip norėčiau kad nors kartą
pakištų ponas savo raudoną lapelį
tik po mano durimis
przełożyła Birutė Jonuškaitė
Agridžentas
[Agrigento]
Agridžentas plaukia virš šventyklų slėnio
iš mėsingų opuncijų lapų renka snapu spyglius
linguoja aptrupėję katedros stiebai
tolumoje švyti tamsus jūros žvynas
pasmeigęs šakute baltą menkės mėsą siūlai
putlias razinas ir vyną plono stiklo taurėje
o paskui pakylam ir einame
banguojančiu jūreivių žingsniu
per paauksuotą miesto denį
liemuo prie liemens kaip siamo dvyniai
vėl ir vėl bučiuoji mane
žuvimi kvepiančiom lūpom
po išilgai gatvių prišvartuotais suolais
mus stebi smėlio spalvos katinai
jie niekada iki soties nebuvo priėdę
rytą kai į miesto bortą
atsimuš pirma saulės banga
tu miegosi suvystytas į paklodes
atitrūks nuo medelio apelsinas raupsuotas
į duris pasibels valytoja
vertė Birutė Jonuškaitė
Piza
[Piza]
Fotografuoju juos kai atsuka nugaras
policininkui einančiam pro miesto vartus
taip tarsi žengtų per savo namų slenkstį
arba į balkoną sutraukti cigaretės
Niekas nepanikuoja viskas atrodo
kaip gerai surepetuota teatro scena
Jie slepia į juodus šiukšlių maišus
cypiančius pliušinukus laikrodžius dolce gabbana
ir kreivus plastikinius bokštus o jis žiūri
į žydrą dangų dūmų debesiu prisidengęs
Matydami kad juos fotografuoju
pakelia ranką lyg sveikintųs
bet man nesišypso
ir net karolių nebando įsiūlyti
už eurą kurį nešiojuos kišenėje
dėl visa ko
vertė Birutė Jonuškaitė
***
[*** to już nie jest mój dom]
tai jau ne mano namai
tai jau ne mano gyvuliukai
šuo po stalu graužia kaulą
geriau jį palikti ramybėj
katinas ištrūko iš rankų
į kiemo saulę
paimu paskutinę knygą
nežinia kas ją pirko
pasiimk man jau nebus reikalinga
stalas nepadengtas
prie vartų laukia automobilis
nutaisau abejingą veidą
žaidimo pabaigai
yra gyvenime svarbių dalykų
ir tų kur jau nebesvarbūs
vertė Birutė Jonuškaitė
berniukas su užburtu pieštuku yra tobulesnė ir universalesnė pono dievo versija
[chłopiec z zaczarowanym ołówkiem jest doskonalszą i bardziej uniwersalną wersją pana boga]
kurdamas pasaulį
naudojasi piešiniu ir neabejotino
turinio piešinys
tampa saule arba dviračiu
arba lova su visa patalyne
kai berniukas nori pailsėti
ponas dievas turėjo vartoti kokią nors kalbą
o žodžių reikšmė galėjo keistis
reikia dar atkreipti dėmesį
į galimą kalbos sutrikimą
kurio anais laikais
nebuvo kas pagydo
przełożyła Birutė Jonuškaitė
Madonna della gattaiola*
[Madonna della gattaiola]
paskui jau visada atsisės
su rubuiliu vaikeliu ant kelių
bet čia stovi ruda liesa neįtikėtina
pernelyg ilgus pirštus sudėjusi ant krūtinės
lengvai patempusi lūpas
alkūne spaudžia apsiausto rumbelį
katės turi kutenti jai blauzdas
amžinai landžiodamos pirmyn ir atgal
su pakeltomis uodegomis
ji leidžia joms palikti gumulėlius
pagoniškų plaukų ant skylės krašto
su suknele atrodo tarsi žaistų
kažkokią galutinę pomidoro**
atmainą po kelių šimtmečių jokios reakcijos
jokio plyšimo iš juoko
*Madonna della gattaiola („Kačių skylės Madona“, Montemeranas, Italija) – ant lentos tapytas paveikslas, apie 1450 m., vėliau tapęs durimis, nes jame buvo išpjauta skylė katėms.
**Vaikiškas žaidimas, kuriame vaikas-“pomidoras“ privalo kartoti tik vieną žodį „pomidoras“ ir negali nusijuokti, kad ir kiek jį kiti juokintų savo klausimais.
przełożyła Birutė Jonuškaitė
agentas. eilėraštis važiuojant
[agent. wiersz w czasie jazdy]
veža ją ir vilioja pirkti namą
kurį nori parduoti saulei leidžiantis
dega langai ir lietvamzdžiai kaip auksinis ornamentas
ir beveik kaip jos akys prie kanalizacijos
žinoma galima prisijungti
apžiūrėti vamzdynų instaliaciją bei
alkūnes cinquecento maždaug
trijų metų ankštas bet mažai sudegina
namo amžiaus nežino bet užtat
aš esu pokarinis ir tai nėra
mano vienintelis
privalumas
ji tokiose situacijose ne bylėja
privalo išlipti ir užrašyti eilėraštį
važiuojant gali supykinti
przełożyła Birutė Jonuškaitė
Rytmetis pas Stachą. Po „Susitikimo“ su Lechoniu*
[Ranek u Stacha. Po „Spotkaniu” Lechonia.]
Tą savaitgalį kaip įprastai skaitėme eilėraščius,
Kol už sienų, iš po grindų kažkas ėmė rėkti. Aidas?
Poeto Stacho širdis mažiau atspari,
Taigi jam staiga pasirodė J. Lechonis.
Jį išvydęs Stachas griuvo ir prarado savastį.
Dabar vos juda, ieškodamas įkvėpimo.
Nėra alaus. Yra didelė daugiabučio siena šalia.
Visada yra coca-cola. Ir kaip tik jos nėra.
*Jan Lechoń (1899-1956), lenkų rašytojas.
przełożyła Birutė Jonuškaitė
šeštukas rytą
[szóstka rano]
sėdžiu už vairuotojo ant dermantino
šaltame autobuse
kurį trūkčioja miestas sudarytas
iš sankryžų ir šviesų sistemos
štai mano koja su kūno spalvos kojine
kaskart įsitempiant raumenims kai cypia stabdžiai
akelė
keliauja per ją ir žvilgčioja į mane
turėčiau būti labiau kūniška
po makiažu ir suknele
pirmoji verta dėmesio
šiame rytmečio slėnyje?
przełożyła Birutė Jonuškaitė
geltonos pirštinaitės
[żółte rękawiczki]
šiandien pirmą kartą šį rudenį
prisidengusi rimtu pokalbiu
apie kartą ir perspektyvų
trūkumą lyžtelėjau ore
pirmas snaiges
tema sustingo nes aš vis dėlto
turiu priešais save mielą vaizdą
su blizgančia čiuožykla
po savim slidinėjimo taką
o padai plokšti ir lygūs
taigi atsisveikinu ir jaučiu
kaip apsiausto rankovėse
vėl įsitempia geltonų
pirštinaičių raišteliai
ir kad jie visai ne per trumpi
przełożyła Birutė Jonuškaitė
***
[taki wielki chłód…]
toks didelis šaltis
ateina keliskart per metus
tada persikraustau į vonią
sklidiną karšto vandens
igoris man neša
geras prognozes maisto
sausų lapų ir kapsulių plunksnai
o aš sau leidžiu
burbulus ir šį bei tą
przełożyła Birutė Jonuškaitė
religinis eilėraštis
[wiersz religijny]
kai
atsigulu ant įsibėgėjusios
žemės nugaros
ošia švelnūs oro pakraštėliai
vieversys krenta nuo lauko
aukštyn kaip atskilęs grumstelis
laikausi
pūkuotų pienių stiebelių
aptupia mane
bailios sėkliukės
vabalas eina skersai
per ilgą gyslos kuprą
nejudėsiu
ir tai yra religinis eilėraštis
przełożyła Birutė Jonuškaitė
***
[tak sobie pobyć…]
taip sau pabūti
tulpe kovą
blyškiu smaigaliu aplenkti
surūdijusią kapsulę
grumstelį po grumstelio
smėlio smiltelę po smiltelės
gerti be saiko vandenį
ir rinkti šviesą lapijon
svogūnėlyje turint
stiprią atspirtį
stumtis pirmyn
iki žiedo
gyventi ne rinktis
przełożyła Birutė Jonuškaitė
***
[na starość…]
atėjus senatvei apsigyvensiu šalia šeimos
sulysusių beržų pražilusiais lapais
ir žieve kuri lukštenasi baltais
plonais kaip popierius lakštais
kiekvieną rytą žvalgysimės
mergaitės su plunksna kišenėje
kuri parašys laišką uždarys ritinėlį butely
ir įmes į gėlus tekančios
upės vandenis
przełożyła Birutė Jonuškaitė
ruduo pirmiausia ateina pas lapus
[jesień przychodzi najpierw do liści]
ruduo pirmiausia ateina pas lapus
ir tik nuo jų oras rusvai pakvimpa
įsilieja į mus ir sulėtina kraujo tėkmę
ankstyvų žibintų švytėjimas
ant gervių arba laukinių žąsų pilvų
ryškia juosta driekias per dangų
drėgni vakarai vis drąsiau
sėdasi ant blyškių dienų pakraščio
nieko daugiau tik vieniems kituose prasmegti
minkštais judesiais išsupti
švelnų dvigubą pramygį
pamurkti migdytis įsiglausti
rudenėti
przełożyła Birutė Jonuškaitė
dauguma bute aptinkamų daiktų
[większość przedmiotów spotykanych w mieszkaniu]
dauguma bute aptinkamų daiktų
galiausiai pasiduoda stiprėjančiai personifikacijai
ypač vakarais
seka mane koridoriuje kambaryje ir vonioje
aštuoni elektros lizdai –
virtuvėje visi turi
į akis įkištus metalinius kaiščius
ištraukiu kamščiatraukį o tas
pakelia ir nuleidžia pečius
virš sustingusios suknelės kaip ant stalo
šokanti moteris
po kuriuo pušies rievės ir raštai
sulimpa į piktą veidą
su malonumu užkišu jai lūpas
pėda apmauta dirbtinės
leopardo odos šlepete
przełożyła Birutė Jonuškaitė
Dvi širdys
[Dwa serca]
Kai skaito paties
išverstą eilėraštį
girdėti kad iš širdies
padirbėjo
Kai skaito savo paties
parašytą eilėraštį
girdėt kaip jam daužos
širdis
vertė Birutė Jonuškaitė
***
[*** omdlałe linie pagórków]
alpėjančios kalvelių linijos
minkštos slėnių įdubos
kūnas po meilės kai sapnas
ateina tuojau po mirties
ir leidžia atgimti
vertė Birutė Jonuškaitė
mama
[mama]
o vis dėlto jau…
Ir siūlas vėl į skylutę nelenda
sėdi taip
vienoje rankoje siūlas kitoje adata
atrodo lyg akį merktų amžinybei
vertė Birutė Jonuškaitė
riba
[granica]
„o aš šiais metais kažkodėl nepriviriau“
– tai kaimynė sako šitaip mano mamai
prakalbusiai apie uogienes
kaimynė jomis garsėjo visoje apylinkėj
dabar visi apie ją žino kad miršta
bet ji apie savo auglį nežino
ir šių metų neišskiria iš kitų
kalbėdama pro tinklą skiriantį sklypus
su mano mama stovinčia geresnėje pusėj
toje iš katros matyti kitų metų uogienės
vertė Birutė Jonuškaitė
nėščioji apžiūrinėja savo pilvą
[brzemienna ogląda swój brzuch]
teisingai sakoma jog meilė leidžia atgimt
ir staiga akiratį mums pakeičia
brėždama naujų horizontų
liniją
su bambos mazgeliu per vidurį
vertė Birutė Jonuškaitė
Iš kelionės į Rytus
[Z podróży na Wschód]
Mano palyda tebuvo du beduinai,
viens ant akmens užšoka, kitas už rankos ima
padėti man stengias… ir taip ilgai keliavau…
Juliuszas Słowackis
1. Jafa
Naktį lyg sapnas Jafà
dykynėje – būt ir likti
išrinktosios genties menas
o naktį medžiai tai ne medžiai
namai – ne namai
lyg Jona išmesti
į jūros krantą – paliudyt
biblijos ir dabarčios
nepaklusniuosius irgi nemariuosius.
Varšuvos Rožių alėjos žydas lenkas
Antonis Słonimskis man sakė
pirma nei pats išvydau
ir patikėjau: naktį Jafa
– jau išsipildęs sapnas.
2. Cezarėjoje
Gal net Cezario čia būta
be abejonės visada čia buvo
sūri ir karti gyva ir mirusi jūra
ir buvo vienas iš nedaugelio
Petras vardu
įtikėjęs žodžiu –
būtinu ir išlauktu
diena po dienos
su duona ir be jos
su viltim ir tikėjimu
net iki Golgotos viršūnės.
3. Genezareto ežeras
Po medžiais meldėsi
ilgabarzdis apaštalas
iš toli atkeliavęs
jo kalba kitokia bet vis tiek pažįstama.
Vandens veidrody šimtmečių tyla
ir akmuo nebylus liudytojas
prie žalio kranto prigludusi valtis
kaip lopšys bangos supamas
artyn tolyn
ar bereikia naujo apreiškimo?
Viešpatie, aš čia,
kodėl plauki nuo manęs?
4. Nazaretas
Pirmiausia į sinagogą
paskiau prieskonių krautuvėlėn
pipirai paprika gardieji grūdeliai
palestinietė mergina
kaip Madona iš paveikslo
atskaičiuoja šekelius
būti yra turėti
nieks negalvoja apie praradimų kalną
apie išvarymą be kaltės.
Ryto metas kai viskas grįžta į savo vietas
yra pavasario
spalvų sodas.
5. Kafarnaumas
Atėjo pamatė įtikėjo
jų lūpos prasičiaupė
baltõs sinagogos kolonos
prilaiko aukštą dangaus žydrynę
kaip arti lig dangaus
kaip toli lig namų –
Petro namą uždengia stogas
nelyg baldakimas.
Laužiu duoną žuvimi sotinuos
Viešpatie kur mus vedi?
6. Haifa
Uostas po jūrą klaidžiojantiems –
prieplaukoje grūdų ir aliejaus pilni laivai
ir amžių amžiais
žali Karmelio vynuogynai.
Vienuolyne prancūziški pusryčiai
sklidini misteriškos elegancijos
ir gero apetito.
Pranašas Elijas iš vienuolyno olos
šaukia vienybėn
ne kiekvienas skonį pagaus
ne kiekvienas ir virškins:
nieko apie mus kas prieš mus!
Virš galvų šiuolaikiniai naikintuvai
raižo danguje kryžmą –
bet kryžius čia nėra vilties
ženklas.
7. Prie Jordano
Vandenynas toli – dykuma čia pat
paskutinį lašą sugėrė upė
ateinam basi ir nuogi
susigūžę
Jonas pasemia saują vandens
ir Žodis tampa ženklu
čia prie Jordano
šiuolaikiškesniu
nei Kryžiaus šmėkla
kažkur už kalnų
už nugaros
širdy pervertoj ieties.
8. Negyvoji jūra
Jei pragaro paskandà gali būti sūri
esi prie jos krašto
Sodomą ir Gomorą prarijus
ir toliau kantriai laukia
jokia žvaigždė nekrenta į jos
išdegintą dubenį.
Nuplaunam paskutinius lašus
tegul druska sueina į druską
atvažiavai prisiliest
prie tiesos:
ji – tavyje.
9. Jerichas
Jerichas vienuolyno kalno papėdėje
šilkmedis lyg ir tas pats
ir gyvastį teikiantis šaltinis
girdžiu žodžius:
tuoj lipk iš medžio ir eik su manim
palikęs kasdienę mantą
aukis sandalais – pravers tam kely
teturinčiam pradžią be pabaigos
Jericho trimitai sugriovė vartus
kad gyventumei laisvas ne kaip aklys
ir nebegrįžtum į medį.
10. Betliejus
Nulenk galvą
jei nenori įgyti gumbo
anga lyg adatos skylutė
ateiti čia su žvakele
yra apšviesti delnus
atiduoti Dievui kas Dievo
džiaugsmo pritvindyt savo namus
ne kiekvienam skirta viešbutis.
Kelyje į Betliejų
jau šiandien leiskis įrašomas
iš naujo kaip vakar
amžinoji knyga
moka daug vardų
o tavąjį?
11. Piemenų slėnis
Beduinai vis pasitraukia
akmens buveinės, kupranugariai, dykuma
vanduo iš uolos netrykšta
kadagio ugnis neuždega
mana ir žuvis darbu pelnyta
kaip gyvenime
vis sunkiau
surast pasiklydusią avį
Betliejus čia pat
ar žvaigždė ta pati?
12. Jeruzalėje
Akmuo ant akmens – uola ant uolos
Dovydo mieste atmintis
reiškia pradžią taigi daugiau
nei kas yra ir kas buvo –
vingiuotos gatvelės aukšti mūrai
muedzino balsas
spalvoti prekystaliai
į plyšį Motinos šventyklos sienoj
senas žydas ir jo vaikaitis
spraudžia lapelį
adresas žinomas prašymas irgi žinomas.
Epilogas
Keliauti yra lyg ne iki galo mirti
Pėsčiuojam taigi Rytų šviesos
ir Romoj atkaklūs ieškome žodžio.
Kristus žvelgia nuo pakelės kryžiaus:
kókias pėdas stengiesi atsekti – klausia
stoviu lyg nebylys stačiai prieš vartus
– tiktai meilė vis ta pati
laukia ant slenksčio
po kelrode žvaigžde
2013-ųjų kovas
przełożył Vladas Braziūnas
pasitaikė sekmadienį
[wypadło w niedzielę]
nenorėjo motina
painioti savaitės dienų
ir pagimdė mane sekmadienį
neketindamas vienam žmogui
amžiams parduoti kūno ir sielos
prisiekiau laikytis celibato
nepanoręs tarsi kempinė
priaugti prie vienos šakos
nepasistačiau namų
šiandien manau kad turbūt nusidėjau
nes išties nėra namų
o juose moters kuriai
būčiau pirmas ir paskutinis
ir nėra vaiko
gražiausio ir protingiausio
iš visų vaikų
tad negerai pasielgiau
juk nuodėmė yra mažinti stebuklo
kad ir per tą mažytį švytintį spindulėlį
ką darysi
juk visada nuo saulės atokaitos
slepiesi paunksmėje
ten daugiau gyvasties
vertė Vytas Dekšnys
Gyvenimas
[Życie]
Dominikui Ciołekui
jau tik pareiga
kartais net maloni
labai maloni
tiesiog saldi
tarsi medus
kad ir šiandien
sekmadienis
pusė dešimtos
ir
šviesu
giedra
šilta
kvepia jazminai
per televizorių sako
kad vieniša motina mirštanti nuo melanomos
ieško penkiolikmečiam sūnui
globėjų šeimos
šešiolikmetę dukrą
jau pasiėmė geri žmonės
kvepia jazminai
mano mama
priešingai nei aš
nemėgo to kvapo
sakydavo
tarsi velioniu dvelktų
mėgstu jų kvapą
nors pažįstu kuo kvepia velionis
kasmet stengiuosi
atsižiūrėti jų
atsiuostyti visiems metams
mažų mažiausia
2006.06.26
vertė Vytas Dekšnys
Nuodėmės bijančiųjų psalmė
[Psalm bojących się grzechu]
nenusidėjome tau
mūsų nesutepė artimo kraujas
neišplėšėm žalios sielos iš tvirtos medžio krūtinės
svetimo namo mūsų ranka nepakūrė
ir mūsų liežuvis netvėrė iš neapykantos žodžių
tvoros aplink gerą kaimyno vardą
mūsų lūpos niekad neapspjovė priešo veido
mūsų rankos niekad nelaikė šautuvo
ir nevairavo bombonešio
neslegia mūsų šiandien joks apiplėšimas ar didelis
išeikvojimas
niekad neprievartavome draugų dukterų
ir neviliojome bendradarbių žmonų
pasigailėk mūsų Viešpatie nes praėjome nepalikę
nė menkiausio pėdsako
vertė Vytas Dekšnys
teismo diena
[sądny dzień]
kai prieš tave stosiu
juk nebeklausinėsi manęs
kad jau viską žinai
tai aš tavęs paklausiu
kodėl mes turėjome čia visą gyvenimą
valgyti kažkieno kūną
gerti kažkieno kraują
nes šitaip mūsuose atrodo meilė
kadangi nieko nesi mums skolingas
sakyk
kodėl paskutiniai žodžiai
paskutinis sakinys gerosios naujienos
seniausioje Evangelijoje
yra
mano Dieve
mano Dieve
kodėl mane apleidai
vertė Vytas Dekšnys
dr Marija
[dr Maria]
tu myli bepročius
dangaus valkatas
narkomanus ir alkoholikus
žmones
kuriems pasimaišė pasaulis
kurie girdi žuvų verksmą
bet nesupranta žmonių kalbos
rẽgi klajonančius kalnus
vaikšto po jūrą tarsi per stalą
žemė jiems virš galvos
dangus po kojomis
eina per mišką
neaplenkdami medžių
bet niekaip nepataiko
į plačiai atlapotas duris
vertė Vytas Dekšnys
o kai numirsiu
[a kiedy umrę]
kaip bus kai numirsiu
paprastai
kaimynas padės žiūronus
ar veikiau ims šniukštinėti
mane pakeitusį įnamį
mano priešai tvirtins
apsidžiaugs ir patvirtins
pagaliau
labai gerai
ir tai bus gražiausia
tiesa apie mano mirtį
bičiuliai pridurs
gaila
tad gražumas dar pagražės
tas gailesys
juk neištikimybė mirčiai
o aš
kaip liudija patirtis
pagaliau tylėsiu
kam kalbėti
jeigu aš tu mes
o pirmučiausia dievas
kalbėdami
nori nenori meluojam
przełożył Vladas Braziūnas
pavasario peizažas
[pejzaż wiosenny]
keliolikmetis rumunas
geras piemuo
stveria metinį ėriuką
postambį avinioką
koks nartus būtų buvęs šis aviniokas
rytą tekėlu išgalando peilį
plonas kaip beržo lapelis
kaip laumžirgio sparnas
švelniai persimeta ėriuką per pečius
nešasi iš avidės po žydru dangum
į kalvos viršūnę
į tolimą slėnį
iš rytų užvertą vienuolyno
į reginį saulei žvaigždėms ir mėnuliui
ir
vienu pjūviu
atveria avinėlio gerklę
kanopėlės virpt virpt
aleliuja
przełożył Vladas Braziūnas
sulaukiau
[doczekałem się]
atrodė
niekaip neįmanoma
daviau tau kumščiu tarpumentin
net sulinkai
atsitiesęs
stvėrei mane per pusiaują
pargriovei
į sniegą
žolę
vandenyno bedugnę
platybes žvaigždžių
juokdamies
kelkimės
eikim
2006.03.23
przełożył Vladas Braziūnas
prieš patekant saulei
[przed wschodem słońca]
birželio septynioliktą
per radiją sako
dieną
nenugirdau
sutrumpėjus
ar pailgėjus
porą minučių
prisiminiau
gegužės dvidešimt aštuntą
lietingą
audringą
vaivorykštingą
kai aukščiausiasis kunigas
klausė savo dievo
kodėl šis tyli
nesuskaičiau
nors ir stengiausi
visų dievo veidų
vieną pražiūrėjau
už lapotos jovarų
ir klevų sienos
ima liepsnoti
branduolinis reaktorius
atominė bomba
švelnioje žydrynėje
rytmečio vėsoje
teka saulė
todėl niekada niekas negali žinoti
kaip pęksowy brzyzeko kapinėse*
kur ant
marko łabunowicziaus
ir
bartko olszańskio kapo
ir
birkenau barako pamatų kampe
kasmet
sužysta
suraudonija
saldžios
žemuogės
*Pęksowy Brzyzek – kapinės Zakopanėje. – Vert. past.
przełożył Vladas Braziūnas
mano credo
[moje credo]
ar tiki dievą
ne
noriu tikėti dievą
bet tik tokį
kurs vienu atsikvėpimu ištaria taip ir ne
netikiu dievais
kurie savo gerbėjams
paveda išmatuoti
tiesą ir klastą
blogį ir gėrį
ir jiems perleidžia savo visagalybę
kas rytą
nuo tokio tikėjimo
mane pasergsti veidrodis
ir skutamoji mašinėlė
przełożył Vladas Braziūnas
maldos už mirusius
[wypominki]
heshamas 23 metų žemės ūkio studentas
ali 22 metų rangovas
tawfigas 20 metų teisės studentas
waresas 26 metų verslininkas
ismailas 18 metų vidurinės mokyklos mokinys
mohammedas 18 metų vidurinės mokyklos mokinys
ibrahimas 20 metų anglistikos studentas
jie mirė garbingai
vadinas
mūsų automobiliai
varomi krauju
przełożył Vladas Braziūnas
Karstai iš Ikea
[Trumny z Ikei]
Ford transit gloria mundi bet su fordu K tai nepraeis
o tranzitui jau per vėlu ir iš tos prašmatnios
reklamos neuždirbsime pinigų kad nusipirktume tą mašiniuką
geriausiai karmino raudonio, kaip žaisliuką
kaip kosminę kapsulę, raudonas lakas
prie juodų plaukų; tiktai kur kunigo apykaklė
ir Žeraras Filipas, jei ir jis dar čia būtų,
tai turėtume Stendalį, bet jis kada jau mirė
Dieve brangus, gal tada kai laikiau abitūrą,
o fordas K dar nė nesisapnavo
stilistui o gal visažistui
o gal kūrybiniam fordų direktoriui
išmokau čiuožti pačiūžom
sulaukęs dvidešimt aštuonerių
išmokau plaukti baigdamas trečią dešimtį
pasakoti toliau? na bet grįžkime prie pačiūžų
kadaise žiemą būdavo sniego tad buvo ir sniego pačiūžos
tarsi urvinės kregždės tarsi snieguolytės
iš duraliuminio durniem vaikam su dviem atšipusiomis
geležtėm? pačiūža tai pačiūža o šitas net nėr kaip pavadinti
taigi anoks ten čiuožimas su jom tiesiog trepenau
puriame sniege nes kai mažas miestelis
tai nėr kas tą sniegą suplūkia
nebent nusigaut ligi šulinio ar atsikast vartelius
jeigu jų per Tris Karalius nepavogė
ir laukti pavasario kol viską nuleis
visa tai tvirtindavosi prie batų
batai ir pačiūžos buvo atskiras daiktas
na taigi dvidešimt aštuonerių pačiūžos
perkryžiuojant kojas viražuose bet jokių šuoliukų
trisdešimties tas plaukiojimas paskui ilgai ilgai nieko
ir ką tik prieš mėnesį Ikea
tamsus šviesaus medžio miškas ir laikais įsitvėręs
Ariadnės rankos nes vos tik pasileisi
nebeišeisi iš čia nebent gal per stogą
ir akys tau žargstos tarytum kojos ant ledo
ir kvaišti nuo tų užuolaidų ir užuolaidėlių
grotelių juostelių pagalvių pagalvėlių atlošėlių
antklodžių užklotų spintų spintelių ir spintelyčių
taurių taurelių arbatinukų
skambučių varpelių stalų taburečių
sraigtų rankenų vyrių ritinių ritinėlių
laikrodžių lempų žvakių porėmių rėmų rėmelių
krėslų suolų ir lentjuosčių lentjuosčių lentjuosčių
raibuliuoja tau prieš akis kaip aukštų pušų viršūnėlės
iš sovietinių filmų kur herojus miršta gavęs fašisto vokiečio kulką
arba/ir patiria meilės ekstazę su sanitare Ir staiga pamaniau
kad kažko čia vis dėlto stinga Ir kad jeigu jai taip
prisireiktų mane laidot ir jų šičia būtų
tai toje nelaimėj patirtų bent kiek malonumo
przełożył Antanas A. Jonynas
Šventa vieta. Rūkyti draudžiama
[Miejsce święte. Zakaz palenia]
O taigi iki to priėjo? Užeini į kapines ir matai:
stilizuota pagal įvažiuoti draudžiantį ženklą perbraukta cigaretė
ir užrašas: šventa vieta rūkyti draudžiama Grupė mergaičių mistikių
mokyklos koplyčioj lavina koncentraciją Grupė gimnasčių
gimnastikos salėj špagatus ir saltus Tokios jaunos
o stato piramides Iš mistikių galbūt išaugs
kokia stigmatikė Talentas plius charakteris ir mūsų tėvynė
galės didžiuotis o ką jau kalbėt
apie mūsų mokyklą Įtempk atpalaiduok
pagimdžius bus kaip reikiant
kegel mogel Tas darbas su savimi
ilgomis bendrabučio naktimis
Tai apie ką mąstosi kapinių koplyčioje?
Saldžios frazės svetimose lūpose
palaiminta esi tarp moterų
sniegas kaip glaistas ant karsto eklero
przełożył Antanas A. Jonynas
Kunigas Kijančiukas
[Ksiądz Kijańczuk]
klebonas iš kitos parapijos
Vlostovicuose
prieš Velykas
padėdavo aniems iš bažnyčios Gurkoje
šeštajam dešimtmety
irgi buvo tikyba
mokyklose
taip pat ir rekolekcijos
bet popietėm
skirdavo sunkią atgailą
ne tik Tėve mūsų ir tris Sveika Marijas
bet ir dalį rožinio
trim dienom
toks buvo jo statymas
nesvarbu kokia nuodėmė
sąskaita galima sakyti
bet toje biržoje
visi statė
už jo klausyklą
niekas taip garsiai nebelsdavo
ištaręs ego te absolvo
kaip jis
kurčias kaip kelmas
przełożył Antanas A. Jonynas
Iš ko išaugau
[Z czego wyrosłem]
iš pirmos kartos
inteligentų giminės
iš ropinėjimo
homo erectus
iš kailinukų su pomponais
iš blauzdinukių
iš kepuraitės pilotės
iš fantazijų apie nematomą kepuraitę
iš erekcijos auštant
kuri jeigu ir įvyksta
tai tik akimirkai
taip kad gali jos nepastebėti
ir nereikia slėpti
iš mirties baimės
(nuo vaikystės bijojau
kad numirsiu prieš pasaulio pabaigą
o štai prašom prašom)
iš ping pongo
iš rutulio stūmimo
iš teniso
iš svajonių
apie aukso medalį
Stadio Olimpico
1960-aisiais
5000 metrų bėgime
iš važinėjimo dviračiu
iš bridžo
iš automobilio vairavimo
(nepraradau vairuotojo sugebėjimų
tik automobilis parado gebėjimą važiuoti)
iš tikėjimo
kad Dievas yra veikiau
tarp debesų
negu išblukusioje žydrynėj
iš įsitikinimo
kad geras eilėraštis
teikia didesnį malonumą
nei dailių sėdmenų vaizdas
przełożył Antanas A. Jonynas
Kitas kambarys
[Inny pokój]
akimirką
vos nubudęs
nesusivoki
kur esąs
kurį nors kartą
taip gãli ir pasilikti
visiems laikams
vertė Vytas Dekšnys
Juodieji serbentai
[Czarna porzeczka]
Turbūt tai paveldėta tas vėluojantis refleksas
o gal kas giliau Nes net kai greit reaguoji
į bumą esi jau vis tiek pavėlavęs Mano tėvas
būdamas 69-erių užveisė juodųjų serbentų plantaciją
kad prisidurtų prie savo profesoriaus algos
Turbūt tai paveldėta ta magnetofoninė atmintis
o gal kas giliau Nes dar šiandien girdžiu
tą vėją ir šlapdribą ant veido grumbančius pirštus
kai einam tą siaurą keturių eilių lauką
besitęsiantį kilometrą įkasdami smaigelius
kurie sužels ir duos vaisių Ir galėčiau
papasakot apie ką tada galvojau
tam vėjyje jei tai turėtų kokios prasmės
Bet laimė neturi o kainos deja nukrito
Ir jei tavo pavardė iš Z tai virk muilą
Kas liko iš ketinimų? Juodieji serbentai
ir vynas iš juodųjų serbentų
Turintis tiek stiprumo
kad galėtum prisigerti ir eiti į lauką
ir sodint naujus krūmus ir šį kartą
galvoti jau apie ką nors kita
przełożył Antanas A. Jonynas
ramplinas
[Trampolina]
mano motinos tėvas
arė lauką sėjo javus augino
kiaules vištas ir karvę
mano tėvo tėvas
buvo mūrininkas krosnius ir stalius
sodino bulves
bulvės augdavo lauke kuriame
dabar stovi daugiabutis
kuriame gyvenu
jei ne motina ir tėvas
anuomet būčiau gavęs
taškų už kilmę
bet apsiėjau ir be jų
tėvas pradėjo studijuot veterinariją
dar prieš karą
tad jei nebūtų užėjus
Liaudies Lenkija
nebūtų ligi gyvenimo galo ganęs
karvių
bet Miečyslavas Rakovskis
tikrai būtų ganęs
ir mano pusbrolis iš motinos pusės
tikrai nebūtų baigęs
elektrikų technikumo
vaivadijos mieste
visuomeninė karjera
ne tokia jau tuščia sąvoka
kaip galėtų atrodyti
jei ne Liaudies Lenkija
tėvas tikriausiai keletu metų anksčiau
būtų gavęs profesoriaus nominaciją
įteikė jam ją 1974-aisiais
Henrykas Jablonskis Valstybės
tarybos pirmininkas toks
šiandieninis Lechas Kačynskis
nes tada nebuvo prezidento
tai yra buvo bet kolektyvinis
kokį pasirinkimą
devintajam dešimtmety
turėjo ambicingi kaimo vaikinai?
valstybė ir partija
nedaug ką jiems siūlė
seminarija
atverdavo jiems pasaulį
išvažiuodavo į Romą
grįždavo su doktoratais
vietoje karvių
ganė aveles
przełożył Antanas A. Jonynas
